Baigiamųjų darbų laifhakai

Prabėgo dar vienas baigiamųjų darbų gynimo sezonas, beliko pasveikinti studentus per diplomų teikimo šventes ir pamerkti gėles. Dėstau jau daugiau nei dešimt metų, esu dalyvavusi penkių universitetų ir įvairių fakultetų gynimo komisijose, bet šiemet, per visą gynimų maratoną, vis sukosi mintis sudėti į vieną vietą sąrašą labai paprastų laifhakų, kaip parašyti šiek tiek geresnį darbą. Ne tobulą, nebūtinai dešimtukui, bet kaip išvengti vienu ar net keliais balais sumažinto pažymio, nesvarbu, kurioje programoje, nesvarbu kuriame universitete besimokytumėte. Umberto Eco apie „Kaip rašyti baigiamąjį darbą“ yra parašęs visą knygą, tai man pradžiai užteks ir tinklaraščio įrašo :)

Taigis:

1.        Tvarkingai sumaketuokite darbą, tai žiauriai svarbu. Pažiūrėkite savo universiteto metodinius darbų nurodymus ir juose bus nurodytas šriftas, tarpai tarp eilučių, tarpai nuo kraštų, lygiavimas, puslapių numeriai ir t.t. Nes, supraskit, vertintojai, matydami maketo bardaką, net ir nesąmoningai įjungia „netvarkingo darbo“ skepsį ir ima labiau kabinėtis.

2.        Prie maketavimo ir struktūros – jei jūsų poskyris yra trumpesnis nei pusantro puslapio, nenumeruokite turinyje kaip atskiro poskyrio, o apjunkite su kitais.

3.        Skyrių pavadinimai turi būti apie tai, kas tuose skyriuose rašoma, pvz. ne „Teorinė dalis“, o „Komunikacijos samprata ir tipai“, arba ne „Tyrimo skyrius“, o „Empirinis UAB „XYZ“ komunikacijos atvejo tyrimas“. Pavadinimo gale taškas nededamas.

4.        Stambesnių skyrių pradžioje verta trumpai pirmoje pastraipoje apžvelgti, apie ką bus rašoma, o pabaigoje reziumuoti, ką tai, kas aprašyta, leido suprasti ir ką toliau dar reikės išsiaiškinti. Kitaip tariant – autorius turi vesti skaitytoją už rankos, pasakodamas apie savo minčių seką – „pradėjau rašyti nuo to, dabar dar būtina išsiaiškinti tą ir aną, o kadangi čia teorinės žinios išsenka, tai dabar būtina atlikti tyrimą tokį ir tokį”. Taip mažesnė tikimybė, kad jūsų teorijų atpasakojimas bus pavadintas „nesusijusių citatų kratiniu“.

5.        Tvarkingai nurodykite šaltinius – APA stiliumi tai bus skliausteliai sakinio gale su autoriumi ir teksto metais (Latinytė 2026). Tie skliausteliai eina prieš sakinio pabaigos tašką, o ne po. Tikslų knygos puslapio numerį nurodyti reikalaujama dažniau iš doktorantų, bet jei turite po ranka – nepamaišys, parodys, kad tikrai skaitėt.

6.        Blogai, kai visas skyrius, puslapis ar net daugiau yra cituojamas tik iš vieno šaltinio – paįvairinkite daugiau autorių, tikrai rasite, kas dar rašė ta tema. Geras tonas yra nurodyti šaltinį po kiekvienos ar kas antros pastraipos, išskyrus kur jau jūsų pačių mintys ar apibendrinimai. Nes jei niekas nenurodyta kaip šaltinis, vadinasi tą vietą jūs sugalvojote patys.

7.        Nesuplakite viename lygmenyje mokslinių ir populiariosios žiniasklaidos šaltinių. Moksliniai straipsniai ir knygos būna recenzuoti ir turi universitetų afiliacijas. Žiniasklaidos straipsnius, tinklaraščių įrašus, populiariąją literatūrą galite cituoti, bet tai įvardinkite, pvz.: „ši tema yra aptarinėjama ne tik mokslinėse, bet ir verslo aktualijų publikacijose, antai „Forbes“ autorius Biesas Biesukas rašė, kad...“

8.        Gerai ir pagirtina yra cituoti klasikus ir pirminius šaltinius, bet kai tai labai seni (praėjusio amžiaus) autoriai – verta įterpti ir naujesnę tų autorių mintis analizuojančią kritiką. Pvz. Marchallas McLuhanas teigė kad, bla bla bla (McLuhan 1964), tuo tarpu Yuxuan Zhu kritiškai įvertino medijų evoliuciją nuo septinto dešimtmečio iki šių laikų ir teigė kad, bla bla bla (Zhu 2022). Žinau, labai užknisa tas reikalavimas remtis dalimi ne senesnių nei 5 metai tekstų, nes laikas bėga gerokai per greitai. Įsivaizduojate, jau net kovidas prasidėjo prieš 7 metus (2019-ais)!

9.        Tyrimo dalyje, pačioje pradžioje iškart labai aiškiai aprašykite, koks tai bus tyrimas (kokybinis, kiekybinis, jei mišrus – tai kiek etapų ir kokie jie, kiek ko ištirta). Nes vertintojams tai vienas svarbiausių jūsų darbo rodiklių, o būna, kad tenka ieškoti tyrimo tipo kažkur prie metodologijos, imties sudarymo būdo – kažkur po dviejų puslapių, o kiek galiausiai buvo apklausta respondentų ar analizuota įrašų – dar po dviejų puslapių prie rezultatų. Geriau viską surašykite tyrimo skyriaus pradžioje ir tik paskui jau imkitės įmonės veiklos aprašymo ir kitų dalykų.

10.  Socialiniuose moksluose beveik garantuotas būdas gauti geresnį pažymį – daryti mišrų tyrimą (kiekybinį ir kokybinį), kurio viena iš dalių būtų anketinė apklausa, o kita dalis – kažkas iš kokybinių (turinio analizė, interviu, fokus grupės ir pan.). Tik abu tyrimai turi būti aiškiai susiję – vienas paaiškina kitą, vienas atsako į klausimą „kiek“, o kitas – „kaip, kodėl“ ir pan.

11.  Nesvarbu, kokį tyrimą darysite – susiekite tyrimo klausimus, kriterijus, kategorijas  su teorijomis, kurias aprašinėjote teorinėje dalyje. Naudinga net padaryti lentelę: tyrimo klausimai ir greta – kokių autorių teorijomis jie pagrįsti.

12.  Tyrimo metodologijos skyrelyje nepamirškite etikos standartų (anonimiškumas, duomenų apsauga, gauti sutikimai ir pan. – kas aktualu).

13.  Taip pat nurodykite tyrimo apribojimus (dar vadinama tyrimo limitacijos – tai, ko jūsų tyrimas netiria, nesiekia išsiaiškinti, negali išsiaiškinti dėl ribotos imties ar laiko, negali atspindėti visos visuomenės nuomonės ir pan. – čia užbėgsite už akių daliai suktų komisijos klausimų).

14.  Kai darote anketinę apklausą, būkite žmonės, nurodykite, kas jūsų populiacija, generalinė aibė, kokia paklaida. Tam tinka Paniotto formulė – nesudėtinga ir vertintojams patiks. Formulėje – kuo didesnę padarysit paklaidą, tuo mažesnio kiekio apklaustųjų reikės, bet kuo daugiau surinksite respondentų (bent 200, o dar geriau – 300), tuo geriau. Geriau vengti rinktis didelę populiaciją (aka „visi Lietuvos gyventojai“) nes tyrimas gausis labai nepatikimas – gal verta susiaurinti tiriamųjų tikslinę grupę – pvz. tik jaunesnio amžiaus, didžiųjų miestų gyventojai; arba esami ir būsimi kūrybinės klasės atstovai; arba prekės ženklo klientai; arba vietiniai palangiškiai ir pan.)

15.  Dar prie anketinių apklausų – pretendentai į geriausius įvertinimus padaro ne tik aprašomąją analizę (kiek procentų kaip atsakė), bet nepatingi pasigilinti ir atlikti tikrą statistinę analizę – regresinę, koreliacinę, apskaičiuoti hipotezių pasitvirtinimą pagal p, visus ten Cronbach alpha patikimumo rodiklius ir t.t.. Jei šito neskaičiuosite, tai hipotezių irgi nekelkite. Studentai, įvaldę SPSS ar kitą panašų įrankį, gauna neabejotiną pliusą. Aišku, lengva pasiteisinti „mūsų to nemokino“, bet yra, kas vis dėlto išmoksta SPSS per pusdienį žiūrėdami youtube filmukus ar paklausia, kaip tą atlikti pas DI.

16.  Jei darote fokus grupę, tai prie metodologijos ar priedų pridėkite ir visą scenarijų – kiek minučių kokiam klausimui, ką diskutantai turi būti prieš tai pamatę ar paskaitę, gal kažkokius kūrinius gyvai aptarinėsite, gal ką nors ragausite ir t.t.

17.  Kas dirbsit su kokybiniu tyrimu – metodologijos dalyje būtinai numatykite kodavimo logiką, kategorijas ir subkategorijas, pagal kurias analizuosite informantų medžiagą, irgi galima lenteles pasidaryt. Nėra vienos teisingiausios teorijos, kaip gilintis į tekstą – jūsų išmanymo reikalas parinkti tinkamiausią būdą, tik būtina jį aprašyti ir pasakyti, kodėl taip pasirinkote.

18.  Kaip vadinti tiriamuosius? Anketinėje apklausoje – respondentai, pusiau struktūruotame interviu – informantai. Interviu dalyvius dar galima vadinti pateikėjais, pokalbininkais, bet geriau visame darbe suvienodinti.

19.  Tyrimo rezultatų aprašyme, ypač kokybinių – nepalikite teksto „paklodžių“, kur net tarpų tarp pastraipų nėra, nu nes šakės tokį tekstą skaityt. Struktūruokite, pajuodinkite kategorijas ar svarbius aspektus, kad skaitytojui būtų lengviau naviguoti tekste. Įterpkite kategorijų ir subkategorijų lenteles. Tai ypač patiks komisijos nariams, kurie ne visi įdėmiai perskaito visą darbą, bet permeta akimis ir stengiasi pamatyti, kas svarbiausia – padėkite jiems tai pastebėti.

20.  Teksto „paklodės“ be pastraipų blogai ir teorinėje dalyje. Jei jau visai nežinote, kada pradėti rašyti iš naujos eilutės, tai bent kas dešimt eilučių ar kažkaip panašiai. Kiekviena pastraipa plėtoja kažkokią mintį, bet jei ta mintis ilga – tai pavyzdžius, vienokius ar kitokius bruožus – skirkite iš naujos eilutės.

21.  Labai ilgi sakiniai kiša koją – visada stilistiškai geriau vietoje vieno ilgo sakinio padaryti du trumpesnius.

22.  Lietuviškame tekste turi būti ne trumpi - brūkšniai, turi būti ilgi – va tokie. Word‘as pataiso automatiškai, o štai google docs to nepadaro. Taip pat jei cituojate – po kabučių irgi nepailgina brūkšnio automatiškai, tad sužiūrėkite. Tokios smulkmenos nubloškia darbą į kategoriją „netvarkingas“ ir prasideda kabinėjimasis. Ir jokiais būdais nepalikite super ilgų brūkšnių iš ChatGPT – jau šitie tai baisiai sugadina komisijos nuotaiką.

23.   Būtinos lietuviškos kabutės, kaip UAB „Dainava“, ir tai nėra du kableliai ir du apostrofai, tai yra kabučių ženklas lietuviškame kalbos registre.

24.  Vienas daugiausiai problemų keliančių žodžių darbų pavadinimuose, tiksluose ir tyrimuose – žodis „įtaka“. Įtaką sunku pamatuoti, jos negali paaiškinti vartotojų nuomonės apklausa, net jei paklausite respondentų „ar jums daro įtaką šito prekės ženklo reklama“, jie gali atsakyti visaip, bet kaip tai veikia pasąmonėje jie patys nežino ir negali objektyviai atsakyti. Arba klausimas „ar gebate atpažinti dezinformaciją“ – tai kur jau ne: tie, kurie mažiausiai geba, sakys, kad „visada atpažįstu“. Tad apklausoje įtakos momentą kažkiek gali padėti apčiuopti statistinė (ne aprašomoji) analizė, bet geriau žodžio „įtaka“ tada išvis vengti arba aiškiai įvardinti, kai tiriate ne įtaką ar poveikį, o tik vartotojų nuomonę apie jiems galimai daromą įtaką, ir tai nėra tas pats. Šiaip, geriausiai įtaką pamatuoja eksperimento tyrimas – kai pvz. padarote reklamą su kačiukais ir be kačiukų, paleidžiate ir stebite, kurią paspaudė daugiau vartotojų – bet eksperimentų Lietuvos studentų darbuose socialiniuose moksluose būna labai mažai. Ir gaila, nes į eksperimentą reikia kažkiek investuoti, susirinkti inventorių (jei, pvz. norit padaryti degustaciją ir tiriate, kokių produktų daugiausiai norėjo ragauti) – tam reikia nemažai pasiruošimo, bet galėtų būti labai įdomu.

25.  Tyrime venkite klausimų, kurie prasideda nuo „Ar“, geriau formuluokite „Kaip dažnai, kiek esate susidūrę“ ir pan. – ir tada pateikite daugiau atsakymų nei taip/ne. Jūsų klausimai neturi sufleruoti atsakymų.

26.  Jei darote atsakymus pagal Likerto skalę (kur reikia pažymėti, kiek stipriai pritaria teiginiui, kur 5 – labai pritaria, 1 – visiškai nesutinka ir pan.), tai analizuodami rezultatus pateikite lentelę su atsakymų vidurkiais.

27.  Prie kalbos klaidų, dažniausiai pasitaikančios labai kartojasi, tad atsiminkite: atstovauti – kam; vietoje „įtakoti“ rašykite – daryti įtaką; „padaryti gyvenimą geresnį“ (o ne „geresniu“).

28.  Jeigu jūsų tema susijusi su vizualumu, tai dėl dievo meilės – įdėkite į darbą šiek tiek paveikslėlių (ne tik į priedus). Nes kai vardinama, pvz., kokia gali būti kompozicija, tai norėtųsi matyti ir paveikslėlius, kad žmogus moka atpažinti ir pademonstruoti, kur simetrija, kur ten dar kažkas. Patikėkit, esu mačiusi net darbų apie meno kūrinius, kuriuose nebuvo nė vienos iliustracijos – net tų kūrinių, apie kuriuos rašoma, kaip gaila. Teorinėje dalyje irgi praverčia iliustracijos – schemos, modeliai, lentelės.

29.  Literatūros sąrašą numeruokite ir nesumeskite į vieną sąrašą literatūros ir tiriamos medžiagos šaltinių (pvz. tiriamų Facebook postų nuorodų – jos turi būti atskirame sąraše).

30.  Išvadas irgi numeruokite. Išvados turi susisieti su darbo uždaviniais – kiekvienam uždaviniui po išvadą, tarsi atsakymą į klausimą, taip pat išvada, atsakanti į tikslą ir dar jei jūsų tyrime buvo keli nauji, svarbūs atradimai – irgi galite pridėti kaip papildomas išvadas, bet jų neturėtų būti daugiau nei 9, nes kitaip kyla dvejonių, kodėl tiek daug.

31.  Stenkitės, kad išvados nebūtų pernelyg apibendrintos ir trivialios (aka „mr. Obvious“). Komisija dažnai klausia, ką iš jūsų darbo ir tyrimo sužinojote tokio, ko ir iki šiol nežinojome iš teorijos? Tad galite pabrėžti, kad galbūt tyrėte kaip tai veikia lietuviškame kontekste ar tarp jaunosios kartos, galbūt atradote, jog reikėtų papildyti teorinį modelį kokiu nors nauju aspektu, galbūt atradote išimtį, kuri reikalauja permąstyti nusistovėjusias teorijas, galbūt dar kažkas buvo netikėta ir nežinoma iki tyrimo, gal paneigėte klaidingą įsitikinimą ir pan.

32.  Rekomendacijos, net jei ne visose programose privalomos – labai praverčia. Irgi numeruokite ir skyrelio pradžioje parašykite, kam jūsų rekomendacijas skiriamos ir galėtų būti naudingos, galima net skirti atskiras tikslines grupes ir joms skirtas rekomendacijas.

33.  Dirbtinio intelekto deklaracijoje būkite nuoširdūs – paminėkite, kam naudojote – galbūt vertimui, redagavimui, santraukos rengimui, tyrimo duomenų pasitikrinimui, temos aspektų paieškai, informacijai apie vertingus literatūros šaltinius ir pan. Blogiau yra nieko nepaminėti, kai darbas panašus į tokį, kur būta DI pagalbos.

34.  Prezentacijos trukmę parepetuokite namie kelis kartus ir pristatinėti galite su savo laikmačiu. Pristatymo metu pagrindinis dėmesys turi tekti tyrimo metodologijai ir rezultatams, o apie tikslą, uždavinius ir teorijoje aprašytus konceptus – labai trumpai. Vienas kitas paveikslėlis prezentacijoje irgi labai pagyvina pristatymą.

35.  Pabaigai – neišsigąskite piktų ar net neigiamų recenzijų. Jūsų misija yra apsiginti: drąsiai pristatyti ir apginti darbą, sklandžiai atsakyti į klausimus, parodyti, kad tikrai domėjotės tema ir patys gilinotės. Recenzentų klausimus visi žino iš anksto ir paprastai visai neblogai pasiruošia atsakyti, bet labai bijo komisijos klausimų. Pasufleruosiu kelis populiaresnių:

-              Jau minėtas – „ką jūsų darbas leido sužinoti naujo, ko nebuvo teorijoje žinoma iki šiol?“;

-              Kodėl nusprendėte imtis šios temos? (jei jūsų praktika buvo susijusi su rašomu darbu – būtinai paminėkite, ir pristatyme, ir darbe);

-              Kaip jūsų tyrimas siejasi su teorine dalimi? (čia geriausia jau pačiam darbe parodyti, kad teorija pasirėmėte sudarydami interviu, anketos, analizės klausimus ir kategorijas);

-              Ar galite pateikti kitų panašių sėkmingų/nesėkmingų pavyzdžių?

Jau matau ką tik baigusiųjų studijas studentų dideles akis: o tai kur šitas įrašas buvo anksčiau? Nepanikuokite ir tęskite studijas aukštesnėje pakopoje, visada pravers!